- gramantas
- gramañtas sm. (2); Kos128 1. grumstas, luitas, didelis gabalas: Po dirvas gramantai sušalę Žem. Žemė sušalusi luistais, gramañtais sulūžo Škn. Šiemet ir akėčiom, ir kūjais daužėm gramantùs prieš rugių sėjimą Slm. Reikia išdrapakavoti dirvą – labai dideli gramantai Varn. | Parsinešiu duonos gramañtą Vkš. Paėmė sūrio gramañtą ir išejo pri darbo Žd. Mėsą supjaustė gramañtais (dideliais gabalais) Krkl. 2. dičkis, nedailus žmogus, griaumedis: Pati mažilelė, o vyrą gavo tokį gramañtą Ggr. | Tu esi tikras gramañtas (negrabus, storžievis) Skd. 3. ppr. pl. griozdas: Kieno čia gramañtai po aslą svaidos? Vkš.
Dictionary of the Lithuanian Language.